1990 Kovo 11

Kovo 11-osios aktas
Kovo 10 d. į Aukščiausiąją Tarybą rinkosi deputatai. Vakare jie užėmė savo vietas posėdžių salėje. Dauguma šią salę buvo matę tik televizoriaus ekrane. Kai kurie iš jų, buvę politiniai kaliniai, kaip B.Gajauskas ar L.Simutis – pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyviai – į šią salę atėjo daug metų praleidę kalėjimuose, lageriuose, tremtyje. Respublikos rinkiminės komisijos pirmininkas, Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas J.Bulavas 21 val. pradeda posėdį. Jis praneša, kad išrinkta 131 deputatas, posėdyje dalyvauja 125. Tokiu būdu kvorumas yra ir Aukščiausioji Taryba teisėtai gali pradėti savo darbą. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija, suformuojamas sekretoriatas. Pirmasis klausimas – mandatų komisijos rinkimai. Komisijos pirmininku išrenkamas deputatas A.Sakalas. Po diskusijos dėl Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimo tvarkos deputatai baigia darbą.

Kovo 11 – istorinė akimirka (video)
Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas

Sąjūdžio remti kandidatai, susibūrę į klubą, po posėdžio dar kartą pasitarti susirinko Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo salėje. Vėl buvo aptariamas svarbiausias klausimas – skelbti nepriklausomybę rytojaus dienos posėdyje, ar ne. Po karštų diskusijų, konsultacijų su Lietuvos ambasadoriumi JAV S.Lozoraičiu, nutarta neatidėlioti.

Kovo 11-osios rytą Aukščiausiosios Tarybos rūmuose sujudimas, daugybė žurnalistų, svečių. Rinkiminės komisijos pirmininkas J.Bulavas 9 val. pradeda posėdį. Jame dalyvauja 130 deputatų, iš jų Sąjūdžio remtų – 107. Mandatų komisijos pirmininkas A.Sakalas pateikia komisijos išvadas. Kalbėdamas apie deputatų sudėtį pažymi, kad 70 – nepartiniai, 63 priklauso įvairioms partijoms, tarp jų 40 – Lietuvos komunistų partijai, 9 – Lietuvos socialdemokratų partijos, 5 Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) nariai, 4 deputatai priklauso Lietuvos žaliųjų partijai, 3 – Lietuvos demokratų partijai ir 2 – Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Tarp deputatų – 12 moterų. A.Sakalas pasiūlo visų 133 deputatų (131 ir 2-jų išrinktų paskutiniu momentu) mandatus pripažinti galiojančiais.

Pradedama Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimų procedūra. Deputatė V.Jasukaitytė į pirmininkus siūlo deputatą R.Ozolą, o šis – V.Landsbergį. Deputatai pritaria šiems pasiūlymams. Deputatas S.Kašauskas pasiūlo deputato A.Brazausko kandidatūrą, kurio pasiūlymui taip pat pritaria keli deputatai. K.Antanavičius siūlo pirmininku rinkti deputatą K.Motieką. R.Ozolui ir K.Motiekai atsiėmus savo kandidatūras, į pirmininkus liko du kandidatai – V.Landsbergis ir A.Brazauskas. Kandidatai išdėstė savo programas, prasidėjo rinkimai. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku išrenkamas V.Landsbergis: už jį balsavo 91 deputatas, už A.Brazauską – 38. Pirmininkaujančiojo vietą užima V.Landsbergis. Po sveikinimų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas savo kalboje dėkoja Rinkiminei komisijai ir jos pirmininkui už darbą, deputatams – už pasitikėjimą.

Pirmininkas V.Landsbergis siūlo rinkti Pirmininko pavaduotojus ir sekretorių. “Aš noriu pasakyti, kad Lietuvos gyvenimą, jo raidą ir visus įvykius, kurie atvedė mus į šią dieną, lėmė dvi pagrindinės politinės jėgos: Sąjūdis, gimęs iš Lietuvos žmonių pasipriešinimo ir vilties, ir pradėjusi persitvarkyti Lietuvos komunistų partija”. Pirmininkas pabrėžė, kad labai vertindamas A.Brazausko kompetenciją ir patirtį kviečia jį neatsisakyti būti kandidatu į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo postą. A.Brazauskui kandidatuoti atsisakius, Pirmininko pavaduotojais išrinkti deputatai B.Kuzmickas, K.Motieka ir Č.Stankevičius, sekretoriumi – L.Sabutis.

Savo įgaliojimus, remdamasi Konstitucija, Aukščiausiajai Tarybai grąžino Lietuvos TSR Ministrų Taryba. Pirmininko V.Landsbergio pavedimu deputatas G.Vagnorius siūlo laikinai eiti Ministrų Tarybos pirmininkės pareigas pavesti deputatei K.Prunskienei. Deputatai šiam siūlymui vieningai pritaria.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui pateikus, deputatai balsuoja už deklaraciją “Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų”, kurioje pabrėžiama, kad Lietuvos rinkėjai, suteikdami deputatams tautos įgaliotinių statusą, įpareigojo juos atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę per šią Aukščiausiąją Tarybą, “kuri nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. bus vadinama Lietuvos Aukščiausiąja Taryba”.

Toliau deputatai priima įstatymą “Dėl valstybės pavadinimo ir herbo”, kuriuo nutariama valstybę vadinti “Lietuvos Respublika”, nuo šiol vartoti oficialų Lietuvos Respublikos valstybės herbą ir ženklą – Vytį. Uždengiamas posėdžių salėje kabojęs LTSR herbas ir jo vietoje nuleidžiama Lietuvos tautinė trispalvė. Tuo metu lauke nuo Aukščiausiosios Tarybos fasado disidentas A.Terleckas, su kitais dalyviais, susirinkusiems žmonėms keliant ovacijas, nuplėšia ten kabojusį LTSR herbą.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Č.V.Stankevičius deputatams pateikia nutarimo “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” ir įstatymo “Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo” projektus.

Po diskusijos, dokumentų redagavimo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis vardiniam deputatų balsavimui teikia Aktą “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo”. Deputatai pildo balsavimo biuletenius. 22 val. 44 min. paskelbti istorinio balsavimo rezultatai. Už Akto priėmimą užpildę balsavimo korteles balsuoja 124 deputai, susilaiko 6, prieš balsavusiųjų nėra.

Sustoję deputatai ir svečiai gieda Valstybės himną. Salėje kyla ovacijos, sveikinimai. “Gerbiamieji deputatai, Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva”,- pareiškia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis.

Po ovacijų į tribūną nuėjęs deputatas V.Čepaitis siūlo: “Ši diena XX amžiaus Lietuvos istorijoje turbūt yra tokia pat svarbi kaip ir 1918 metų vasario 16-oji. Todėl siūlau Aktą “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” pasirašyti ne tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui ir Tarybos sekretoriui, bet ir visiems, dalyvavusiems balsavime”.

Deputatai priima įstatymus “Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo”, “Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo” ir Aukščiausiosios Tarybos kreipimąsi “Į pasaulio tautas”.

Iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų deputatai, dabar – ir Nepriklausomybės Akto signatarai, skirstėsi jau naktį – kovo 12-ąją. Prie rūmų, nepaisydama pavasarinio lietaus ir vėjo, stoviniavo, klegėjo žmonių minia. Žmonės su džiaugsmo ašaromis sveikino išeinančius iš rūmų signatarus skanduodami “ačiū!, ačiū!”, nors tai buvo ne tiek signatarų, kiek jų – gyvųjų ir per 50 nelaisvės metų žuvusiųjų – valios ir pastangų išraiška.

Prasidėjo nelengvas Nepriklausomybės akte išreikšto valstybingumo įtvirtinimo metas. Daugelis 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarų tapo įžymiais valstybės ir politikos veikėjai.

Ištrauka iš Gedimino Ilgūno “Lietuvos kelias į 1990 m. kovo 11-ąją (1940-1990 m.)”

Bookmark and Share

Atsakyk

 

Verta aplankyti

 

Rugsėjo 2014
P A T K P Š S
« Rugp    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930